Ekskursija į Lietuvos Respublikos Seimą ir Genocido aukų muziejų

Mokytojo Rimanto Bazaro istorijos A lygio ištikimiausi dvyliktokai bei istorijos mokytojos Gintarės Trukanienės devintokai ankstyvą balandžio 6d. rytą, norėdami sužinoti kaip vyksta LR Seimo darbas, kokios jo veiklos sritys, kaip vyksta įstatymų priėmimas Seime, aplankė Seimo rūmus. Juose supažindino su Lietuvos valstybės valdymo sistema, parlamento veikla, įstatymų leidybos procedūra. Ekskursijos metu sužinojome, kad Seimo rūmus sudaro trys pastatai. Seimo I rūmai pastatyti pagal architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių sumanymą. I rūmuose dauguma kabinetų skirti Seimo nariams, jų padėjėjams. Pagrindinėje įstatymų leidėjų posėdžių salėje 1990-ųjų kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos valstybės Nepriklausomybė. Dabar Kovo 11-osios Akto salėje Seimo nariai renkasi į iškilmingus posėdžius, skirtus svarbiausiems mūsų valstybės istorijos įvykiams paminėti. Minint septynioliktąsias tragiškųjų Sausio 13-osios įvykių metines ties vakariniu Seimo rūmų fasadu įrengtas Sausio 13-osios memorialas. Erdvinis stiklo statinys dengia barikadų, juosusių parlamentą – „Lietuvos širdį“, fragmentą ir koplytstulpį. 2011 m. liepos 18 d. Seimo II rūmuose iškilmingai atidengta vitražo „Žalgirio mūšis“ pirmoji dalis. Vitražo autorius – dailininkas – vitražistas prof. K. Morkūnas, sukūręs Seimo I rūmus puošiantį vitražą „Šventė“. Vitražuose įamžintas Žalgirio mūšis. Ekskursijos metu turėjome galimybę sužinoti įstatymo svarstymo tvarką bei įtvirtinti istorines žinias, nes visos ekskursijos metu, ypač dvyliktokai, negalėjo atsipalaiduoti, nes jiems buvo uždavinėjami klausimai apie Lietuvos valstybės istoriją. Taip pat Seime pamatėme Antano Tumėno fotografiją. Šis žmogus yra labai svarbus gimnazijos istorijoje, nes jis 1918m. įsteigė mūsų gimnaziją, kuri tuo metu vadinosi ,,Zarasų Saulės progimnazija“ ir buvo pirmuoju jos direktoriumi. Antano Tumėno fotografija priminė, koks jis buvo svarbus ne tik mūsų gimnazijai, bet ir Lietuvos valstybei, nes buvo Lietuvos ministras pirmininkas. Ekskursijos pabaigoje, Europos informacijos biure, susitikome su Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu Vytautu Baku. Svarbu paminėti, jog jis yra mūsų kraštietis, mokėsi Zarasų Pauliaus Širvio mokykloje, tad buvo labai malonu su juo padiskutuoti svarbiais valstybės klausimais.Taip pat, nuoširdžiai dėkojame Vytautui Bakui už Seimo nario veiklos lėšomis apmokėtas šios ekskursijos transporto išlaidas.

Išvykę iš LR Seimo, pėsčiomis keliavome į Genocido aukų muziejų, kuriame žiūrėjome dokumentinį filmą ,,Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Algio Kuzmicko režisuotame pusvalandžio trukmės filme pasakojama apie visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, kuris įvyko 1949-ųjų žiemą Radviliškio rajone, Minaičių kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame bunkeryje. 1949 m. vasario 16 d. ten buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio politinė Deklaracija, patvirtinusi partizanų siekį atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Liudininkų pasakojimai ir bunkerio vietoje atlikti archeologiniai tyrinėjimai padėjo prisiliesti prie didvyriškų partizaninių kovų istorijos. Po šio filmo aplankėme buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, šiuolaikines ekspozicijas, supažindinančias su nepriklausomybės praradimu XX a. viduryje, sovietų valdžios represijomis, pasiaukojama ir atkaklia kova dėl nepriklausomybės atgavimo. Susipažinome su KGB vidaus kalėjime kalintų žmonių patirtomis kančiomis ir pastangomis neprarasti žmogiško orumo, tikėjimo, vilties.

Ši ekskursija padėjo suprasti ką teko išgyventi Lietuvai siekiant laisvės ir nepriklausomybės. Sužinojome šokiruojančių faktų, kurie prikaustė dėmesį, vertė susimąstyti ir suprasti, kad Lietuvoje mes turime be galo drąsių žmonių, kurie sugebėjo pasiaukoti dėl Lietuvos laisvės. Taip pat, galėjome aiškiau įsivaizduoti Seimo darbą ir įtvirtinti istorines žinias. Dėkojame mokytojui Rimantui Bazarui ir mokytojai Gintarei Trukanienei už šią ekskursiją bei prasmingai praleistą dieną.

Karolina Selickaitė
Nuotraukos Donatos Ketlerytės

20170409