Zarasiškiai – vokiškų dainų festivalio laureatai

Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, pradėjusi kasmet rengti respublikinį vokiškų dainų festivalį, įgyvendina naują tradiciją, puoselėjančią vokiečių kalbos paplitimą Lietuvoje. Šiųmetis renginys sukvietė itin gausų būrį jaunimo. Į originaliai kalėdiškai išpuoštą Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklą atvyko dvidešimt kolektyvų iš visų šalies regionų.
Festivalio dalyvius sveikino ir jiems pasisekimo bei malonių įspūdžių linkėjo Vertinimo komisijos pirmininkė, Vokietijos ambasados Lietuvoje ambasadorė, Goethe‘s instituto vadovas ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas.
Paskelbus festivalio tikslus, turinį ir organizavimo tvarką, „Ąžuolo“ gimnazijoje atsirado norinčių jame dalyvauti. Tačiau ąžuoliečių laukė didžiulis iššūkis. Mokantys ir galintys dainuoti nemokėjo vokiečių kalbos. Bet nugalėjo pasiryžimas įveikti šią kliūtį bei pamatyti ir išgirsti, kaip tokiuose renginiuose pasirodo bendraamžiai, ir varžytis su jais. Repetuodami jaunuoliai šauniai mokėsi vokiškų dainų tekstus, kantriai konsultavosi dėl teisingo žodžių tarimo. O jiems pasirodant festivalio scenoje net nebuvo galima įtarti, kad jie iki šiol nesimokę vokiečių kalbos.
Dviejų „Ąžuolo“ gimnazijos kolektyvų moksleiviai, parengti muzikos mokytojo Gražvydo Gasparavičiaus, pasirinktas vokiečių kompozitorių ir tekstų autorių dainas atliko toje pačioje stilingu festivalio logotipu papuoštoje scenoje kaip ir Vilniaus „Gabijos“, „Varpo“ bei M.K. Čiurlionio menų gimnazijų, Kauno Jėzuitų, „Saulės“, J.Naujalio muzikos, Klaipėdos Vydūno, H. Zudermano, Šiaulių J. Janonio, „Romuvos“ gimnazijų ir daugelio kitų ugdymo įstaigų moksleivių grupės.
Iki Ievai su Rugile šeštu numeriu atliekant populiarią gėrio siekio sklidiną dainą „Ein bisschen Frieden“ pilnutėlėje 300 vietų salėje vyravo įprasti plojimai. Gi mūsų merginų pasirodymą lydėjo pirmi tokie grandioziniai festivalio dalyvių aplodismentai. O Vincui, Leonardui ir Aidui, talkinant Matui, padainavus Eurovizijos konkurse skambėjusią dainą „Verlieben, verloren, vergessen, verzeih‘n“, žiūrovai, ilgai negalėjo užbaigti audringų savo plojimų.
Vertinimo komisijos nariai teigė patyrę nepakartojamą malonumą klausantis dainininkų pasirodymų. Aptariant kiekviename kolektyve buvo aptikta talentų, išradingumo, taisyklingos vokiečių kalbos įgūdžių, originalių scenografinių ar teatro elementų sprendimų. Visiems skirta daug mielų padėkos žodžių ir asmeninių dovanėlių. Zarasiškai pagirti už muzikalumą, profesionalų pasirengimą ir pasirodymą bei originalų gebėjimą pateikti save scenoje. Jiems net prognozuota muzikos pasaulio atstovų ateitis. Abu kolektyvai pelnė laureatų vardus. Apgailestavome, kad renginiui pritaikytas festivalių organizavimo principas neskiriant prizinių vietų. Bet drįsome sau teigti, kad bent antra vieta bent vienam mūsų kolektyvui būtų buvusi garantuota. Gal net ir pirma. Neoficialiai nugirdome, kad ir vertinimo komisijos narių tarpe sklandė tokia nuomonė.
Svarbiausia, kad mūsų gimnazistai jautėsi laimingi, svarbūs ir gebantys konkuruoti su iškiliausiomis šalies ugdymo įstaigomis. Bet teiginį „Kodėl ne, jei buvo galima“, visgi formulavome.
Tęsdami gruodžio 8-sios dienos įspūdingą išvyką aplankėme Katedros aikštėje įžiebtą šalies Kalėdų eglę. Pasidžiaugėme, kad ji savo puošnumu ir originalumu nurungė net šešias pasaulio egles ir pelno septintąją vietą.

Mokytoja Milda Kaulavičienė
Nuotraukos Gražvydo Gasparavičiaus

20181209