Balandžio 24-tą gimnazijos mokiniai džiaugėsi savo diena. Mano, kaip Mokinio dienos kuratorės, tikslas buvo padėti atsiskleisti mokinių iniciatyvoms, kūrybiškumui, suteikti galimybę pajusti kūrybos ir bendruomeniškumo džiaugsmą. Tikslą pavyko pasiekti, nes susibūrusi organizacinė komanda, kurią sudarė 2c ir 1a klasių mokiniai, buvo išties šauni ir gausi. Du mėnesius kiekvieną savaitę rinkomės ir tarėmės, kokias veiklas organizuoti, kad visiems būtų įdomu ir smagu. Raginti nereikėjo nė vieno – atvirkščiai, turėjau gerai pasukti galvą, kaip suteikti galimybę visiems norintiems rašyti scenarijų, vesti renginius. Mačiau, kad mokiniai džiaugiasi tuo, ką daro, todėl ir aš džiaugiausi.
Dėkoju puikiam Meno mokyklos šokių kolektyvui „Vingurinis“, kuriame šoka mūsų gimnazistai ir P. Širvio progimnazijos mokiniai, už nuostabius šokius. Labai ačiū visus renginius fotografavusiam Armandui, mums talkinusiems trečiokams gimnazistams Pauliui, Ernestui, Sandriui, ketvirtokui Tomui. Visada paprasta ir malonu bendradarbiauti su mokytojais Robertu Sukavičiumi, Gražvydu Gasparavičiumi, Jurgita Navickiene. Žinoma, nuoširdžiai dėkoju direktoriui Rimantui Bikulčiui, kuris mumis turbūt visiškai pasitiki, nes leidžia tą vieną balandžio mėnesio dieną šeimininkauti gimnazijoje: nuspręsti, kiek minučių truks pamokos, kokių ir kiek renginių organizuoti.
Manau, kad „Ąžuolo“ gimnazijoje niekada netrūks iniciatyvių, kūrybingų mokinių ir mokytojų.

Mokytoja Renata Žemaitienė
Nuotraukos Armando Knezio

 

Kasmetinė kūrybos šventė

Balandžio 24-ąją dieną mūsų gimnazijoje vyko didelė šventė – Mokinio diena. Prieš aštuonerius metus startavusi Mokinio diena buvo poetinio žodžio šventė, kurios simbolis – langas ir iš jo išskrendantys popieriniai lėktuvėliai. Šiandien ji apima ne tik poeziją, bet ir dainą, šokį, fotografiją, dailę.

Nors mokausi pirmoje gimnazijos klasėje, tačiau Mokinio dienoje dalyvauju jau antrą kartą – pirmasis buvo prieš metus, kai dar besimokydama Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje turėjau galimybę viską pamatyti iš šalies bei susipažinti su būsimąja mokykla. Mokytoja Renata, subūrusi mus organizuoti šį renginį, yra pasakiusi, kad „smagiausia yra tiems, kurie deda pastangas bei dalyvauja renginio organizavimo sūkuryje“. Iš tikrųjų galiu pasakyti, kad ji buvo teisi. Šiais metais turėjau galimybę organizuoti Mokinio dieną – man tai buvo labai smagus ir naudingas laiko praleidimo būdas. Paklausus Elvino, kokį įspūdį jam paliko šventės organizavimas, jis atsakė: „Mokinio diena man paliko labai didelį įspūdį kaip dalyviui ir organizatoriui. Pirmiausia labai nustebino šios mokyklos mokinių atvirumas ir iniciatyvumas: niekada negalvojau, kad kažkas norės šokti ar dainuoti karaoke. Buvo smagu matyti mokinius, dalyvaujančius veiklose, kurias mes sugalvojome ir pasiūlėme. Tikrai puiku matyti žmones, kurie noriai išeina iš savo komforto zonos. Mes, organizatoriai, turėjome mus vienijantį tikslą – padaryti šią dieną geriausia metuose diena. Dalyvaujant organizacinėje veikloje sutikau labai daug originalių, kūrybingų ir įdomių žmonių. Kiekvienais metais Mokinio diena būna šiek tiek kitokia, nes ją organizuoja vis kiti mokiniai, kurie kažką pakeičia ir įneša savų idėjų.“ Aš taip pat pritariu Elvinui ir siūlau visiems bent kartą per metus dovanoti šventę sau, mokiniams bei mokyklai.

O šiais metais mokytojos Renatos Žemaitienės suburta 1a bei 2c mokinių komanda pasistengė, kad Mokinio dienos veiklose nebūtų pamiršta kūryba ir netrūktų linksmybių. Dieną pradėjome Zarasų meno mokyklos tautinių šokių kolektyvo „Vingurinis“ pasirodymu, o būsimas veiklas pristatė Silvija bei Elvinas. Linksmiausia mokiniams buvo šokių pertrauka – Reda ir Guoda pasistengė, kad šokių aikštelėje netrūktų geros nuotaikos. O Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga visos dainos, skambėjusios per karaokė pertrauką, buvo dainuojamos lietuviškai. Matas su Arnu kvietė burtis į grupes bei duetus ir išdrįsti atlikti jau hitais tapusias dainas. Per kitą pertrauką veiksmas persikėlė į pirmo aukšto fojė – pirmą kartą Mokinio dienos istorijoje kvietėme mokinius bei mokytojus išbandyti savo jėgas žaidimuose. Išrinkome pačius linksmiausius: norintiems išmėginti savo reakciją siūlėme žaisti „Dobble“, pusiausvyrą – „Twister“, o žodyno turtingumą – „Alias“ – žodžių spėliojimo žaidimą.

Greit prabėgo pertraukos ir atėjo laikas mokinių kūrybai. Finalinis dienos renginys – kūrybinė popietė – vyksta jau tryliktąjį kartą ir netgi turi savo himną, kurį ir atliko jo autorius Simas. Renginio metu turėjome galimybę sužinoti apie gimnazistų kūrybinius talentus. Mes, organizatoriai, nuoširdžiai dėkojame mokiniams, dalyvavusiems kūrybinėje popietėje: Simui, Pranui, grupei „Akcentas“, Rugilei bei Ievai, Romanui, Editai, Armandui, Kotrynai, Kamilei, vaikinų trio: Matui, Leonardui, Simui, bei merginoms Aistei, Guodai ir Redai, pristačiusioms savo kūrybinę užduotį. Tikimės, kad jie ir toliau puoselės kūrybos džiaugsmą ir ateinančiose Mokinio dienos šventėse džiugins mus savo dalyvavimu ir naujais kūriniais. Taip pat norėčiau padėkoti mokytojams, be kurių Mokinio diena nebūtų tokia graži: Renatai Žemaitienei, Gražvydui Gasparavičiui, Robertui Sukavičiui, Jurgitai Navickienei, Vandai Politaitei, ir administracijai, kuri leidžia skleistis mūsų iniciatyvoms. Džiaugsmingai tariu: „Sudie, iki kitų metų!“

Akvilė Zajančkauskaitė, 1a