Gruodžio 4 dieną gimnazijos aktų salėje susirinkę mokiniai ir mokytojai bandė svarstyti, kam reikalingas Adventas.  Juk galima ir šiaip „įšokti” į Kalėdas. Bet kažkas viduje tarsi šnabžda, jog pats didžiausias gėris ir pačios didžiausios dovanos slypi būtent laukime… Jokia šventė nėra tikra šventė be laukimo, be ruošimosi jai.  Kasmet išgyvenamas Advento laikotarpis, svarbus pasiruošimui Kalėdų šventei, tokiai pripildančiai kažko jaukaus ir nutiesiančiai kelią į šį tą nepaprasto, kasmet iš naujo laukiamo ir vis kitokio… Kai aplink tarytum pajunti, užuodi ir net palieti kažką labai labai gero ir tylaus tylaus, ko neįmanoma nutraukti, sugriauti, išplėšti ar ištrinti… Juk nieko blogo nėra tame, kad Adventas bus paskirtas dovanoms, jei drauge su jomis žmonėms atnešime, padovanosime dalelę savo šilumos, dalelę tikėjimo, dalelę savo pačių vilties… Norėtųsi, jog šis Adventas įsimintų tikėjimo dovanojimu per darbus, per jausmus, per  mintis, per maldą. Pasinaudoti Adventu, gražiu ir šiltu laikotarpiu, pripildyti  savo sielą ramybės, meilės, gražių jausmų, kvietė renginio vedėjai abiturientai Elzė ir Karolis, savo kūrybos dainas atliko Simonas, Ieva su Rugilė bei Aušrinė, Aleksandra, Silvija ir Remigija, mokytojų Jūratės  Stacevičiūtės ir Gražvydo Gasparavičiaus paruošti chorai. Uždegdami adventinio vainiko žvakes, mintimis dalijosi ir palinkėjimus išsakė parapijos klebonas Vidas Juškėnas ir gimnazijos direktorius Rimantas Bikulčius. Kada pajausime, kad galime „daryti gėrį“ dvylika valandų, pajausime, kad tai galima daryti ir visą gyvenimą. Pasikeiskime savyje, darykime gera kitiems, pasauliui ir prie Šventinio, Kalėdinio stalo galėsime sėstis didžiuodamiesi savimi: aš tai padariau, padariau pasaulį šviesesnį savo gerumu.

Tikybos mokytoja Aurelija Jakutienė
Nuotraukos Rimanto Bikulčiaus