Akimirkos iš pirmokų krikštynų

Rugsėjo 11-tą gimnazijos pirmokai bei antrokai dar ilgai prisimins su šypsenomis. Tądien krikštatėviais tapusių antrokų pakrikštyti pirmokai save jau galėjo vadinti tikrais gimnazistais.

Mes, antrokai, šventei pradėjome ruoštis nuo labai ankstyvo ryto. Visi, pasiskirstę darbus, padarėme kliūčių ruožą, viktorinas bei kitas užduotis. Kai viskas buvo paruošta, ir pirmokai, ir mes, įsijautę į krikštatėvių vaidmenis, kartu pajudėjome iš Sėlių aikštės per miestą apžvalgos rato link. Ten laukė pirmasis rimtas išbandymas: tikrinome, ar pirmokai gerai moka gimnazijos himną, – jiems teko jį giedoti akapela. Mokyklos naujokus pasveikino direktorius bei mes, antrokai, juk padrąsinančių žodžių nebūna per daug. Svarbiausia dalis – priesaika, kurią, tikimės, pirmokai sakė rimtai ir užtikrinti. Tokia pakili nuotaika išliko visą šventę. Įveikdami kelyje pasitaikančias kliūtis ir garsiai skanduodami, patraukėme salos link. Kelio viduryje pirmokams padarėme „šventinį makiažą“, šiek tiek pasunkinom ėjimo sąlygas, bet salą pasiekėme greitai. O ten jau laukė mūsų paruoštos užduotys, kurias po savo klasių prisistatymų visi pirmokai draugiškai vykdė. Krykštynų metu vyko klasės auklėtojų viktorina, sūrelių valgymo varžybos, seniūnų iššūkis, jėgos,  greičio ar drąsos reikalaujančios rungktys. Tądien, nors užduočių buvo labai daug ir įvairių, pati paskutinė labai linksma gaida užbaigė šventę – auklėtojas mokiniams teko vežti sėdinčias karutyje.

Visi, tiek pirmokai, tiek antrokai ir klasių auklėtojos, labiai smagiai praleidome laiką. Tad, susumavę rungčių rezultatus, paskelbėme, kas pasirodė geriau, draugiškai apdovanojome abi klases bei visus pirmokus „pakrikštijome“ ant kaktų palikdami pomidorų padažo ženklą ir įteikdami „fux‘ų“ ženkliukus ir tortukus. Viskam pasibaigus visi iššiskirstėme geros nuotaikos bei kupini įspūdžių.

Emilija Račkauskaitė, 2 a klasės gimnazistė

Nuotraukos Luko Gudžiuko ir Darjos Zimariovos