Kalba nėra nusikaltimas

Gegužės 18 dieną „Ąžuolo“ gimnazijoje lietuvių kalbos pamokas vedė Loreta Vaicekauskienė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro vedėja bei Lietuvių kalbos instituto tyrėja, sociologė. Šiuo metu kalbos mokslas moksleiviams pateikiamas kaip labai griežtas, reglamentuojantis žodžių vartoseną, ribojantis, varžantis… Norėjosi, kad moksleiviai pajustų, ką apie kalbą rodo sociologiniai tyrimai, kad kalba priklauso vartotojui, o pati savaime nėra neliečiama duotybė. Įdomu, ką apie tokias pamokas ir naujus lektorius sako moksleiviai:

„Ji neniekino jaunimo kalbos, o bandė ją analizuoti, nagrinėti. Patiko ironija, jos požiūris į sūnaus mokslą.“ (Sandra)

„Lektorė iš pradžių atrodo rimta, niekada nesijuokianti. Tai buvo netiesa. Ji iš tiesų linksma, labai supranta jaunimą. Visi jos atidžiai klausėsi, nes ji iš tiesų įdomi asmenybė.“ (Edita)

„Matyti, kad puikiai jaučiasi dirbdama savo darbą. Žavi tai, kiek ji laiko mokėsi ir vis dar mokosi.“ (Andrėja)

„Sužinojome apie jaunimo kalbą, jos išskirtinumą. Patiko jos kalbėsena, paprasta, aiški. Pasirinko įdomias ir aktualias temas.“ (Liepa)

„Labai linksma, įdomi ir informatyvi pamoka. Tokios netradicinės pamokos pagilina žinias, verčia pozityviau žiūrėti į kasdienius mokymus.“ (Gabrielė)

„Labai nustebino, nes vedė renginį labai aktyviai ir jaunatviškai, ko trūksta daugeliui žmonių. Patiko, kad ir „galiorka“ buvo užkliudyta ir jiems teko atsakyti į jos klausimus. Patiko, kad pateisino jaunąją kartą, kodėl ji taip kalba, elgiasi ir bendrauja.“ (Arnas)

„Buvo įdomu klausyti apie jos tarmių top10 tyrimą, kaip gyventojai vertina savo tarmę, kodėl Marijampolės apylinkių gyventojų požiūris į savo kalbą gana neigiamas. Daug ką pasakė, ko niekada nepastebėjai apie jaunimo kalbą: ji vaizdingesnė, greitesnė, maišoma daug kalbų…“ (Kostas)

„Nustebino jos kitų kalbų mokėjimas. Paskaitos skatina tobulėti pačiam.“ (Austėja)

„Nors paskaitoje ir buvo nemažai negirdėtų žodžių, bet suprasti pasakojimo esmę buvo nesunku (praturtiname savo žodyną). Nebuvo jokios įtampos, lektorė atrodo labai draugiška, gero būdo asmenybė.“ (Viktorija)

„Patiko, kad atlikdama tyrimą įrašydavo į diktofonus vaikų pokalbius, o tik tada jiems pasakydavo ir paklausdavo, ar galima turėti ir tirti jaunimo kalbą.“ (Kristina)

„Visą kalbininkės kalbą pagyvino jos puikus humoro jausmas.“ (Evelina)

Mokinių pastebėjimus užrašė ir pamokas organizavo Daiva Matijošienė
Nuotraukos Armando Knezio

20180522