Mintys

Kai rudeniškoje gamtoje vis mažiau spalvų ir šviesos, mes, 1b klasės gimnazistės (Sonata Obuchovičiūtė, Gabrielė Kviliūtė, Martyna Paradnikaitė, Kristina Čirkova) norime pasidalyti savo kūryba. Kaip ir daugelis jaunų žmonių, savo mintis, išgyvenimus bandome išreikšti eilėraščio, miniatiūros ar aforistinės minties forma. Mūsų bendraklasė Valerija Rostovskaja mėgina kurti ne žodžiu, o vaizdu – ji fotoaparatu fiksuoja ypatingas akimirkas gamtoje.

Sonata Obuchovičiūtė

Vidurnakčio žiedai

Vidurnaktį žiedai prabyla
Visom spalvom, visais jausmais
Ir slenka į tamsos šešėlį
Pavirsdami margais drugiais.

Aš nerandu raudono žiedo –
Vidurnaktį jis slepias migloje
Ir klausosi tylos, o gal tik miega?
Juk jis – palaima, grožis, dovana.

Nakty

Nakty kažkodėl neramu,
Nakty abejoju, liūdžiu.
Nakty kažko ieškai ir tu…
Nakty laukiu tavo laiškų…

Užmiršiu tas šaltas mintis.
Jose – amžina žiema vis…
Paliks tik širdžių paslaptis…
O rytą viltis vėl nušvis.

Mano metai

Žiema

Speigas. Sniego girgždesys.
Balta. Tviska. Ledas.
Meduoliai. Šiltas pienas. Karšta arbata.
Šiluma. Dvi širdys. Visada –

Pavasaris

Gimimas. Žydėjimas. Vėjas.
Saulė. Šviesus dangus. Tirpstantis sniegas.
Žibutės. Pakalnutės. Alyvos.
Gera nuotaika. Laukimas. Viskas gyva –

Vasara

Karštis. Meilė. Ežeras. Banga.
Festivaliai. Mohito. Muzika.
Šokiai. Laužas. Juokai.
Įspūdžiai. Nauji draugai.

Ruduo

Nauja pradžia. Svajonės. Tikslai.
Arbata. Pledas. Knyga.
Kūryba. Namai. Ilgesys.
Vasaros prisiminimai. Šviesus liūdesys.

Gabrielė Kviliūtė

Einu per sniegą –

nematau jo akinamo baltumo,

nejuntu jo lengvumo,

bet girdžiu, širdim regiu,

menkiausia kūno dalele jaučiu,

jog gyvenu.

Jaučiu, kad net šalčiausią žiemą

jausmų švelniausiais žiedlapiais prisnigo…

Gal vienai man sustojo laikas?

O gal širdis nubudo naiviai, paprastai

kaip kad ryte pabunda mažas vaikas?..

Martyna Paradnikaitė

Geriausio draugo žodžiai tokie, lyg ką tik pražydę pavasario žiedai…

Kad ir kiek tu mane bemylėtum, aš vis tiek tave mylėsiu labiau.

Kiekvienas daiktas turi išorinę ir vidinę puses. Pavyzdžiui, drabužiai. Taip pat ir žmogus, tačiau jo abidvi pusės nėra taip lengvai atskiriamos, ir mes dažnai suklystame…

Norėčiau, kad kiekvienas žmogus turėtų mygtuką „Pamiršti“.

Labai greit popierines širdeles pakeičia didelė sudaužyta širdis.

Dieve, prašau, įsteik danguje telefono liniją. Mes visi norime susisiekti su tais, kurie per anksti išėjo iš šio pasaulio.

Kristina Čirkova

Įkvėpusi dangaus

Į žemę vėl žiūriu –

Prabyla kelias

Ir vedasi mane tolyn,

Tolyn lig žiburių.

Lietus. Dangus.

Kodėl jis verkia?

Pasikalbėt su juo

Ir paprašyt kvailystės?..

Kad tas, kuris toli,

Dabar sugrįžtų?

Jausmai praūš kaip traukinys –

Mėgint jį vytis?..

Ar šiom mintim

Su vienatve dalytis?..

Nuotraukos Valerijos Rostovskajos