Muziejuje – knygos „Parubežys ir parubežiniai“ pristatymas

Zarasų krašto muziejuje gegužės 10 d. 14.00 val.,  vyko kraštotyrininko ir rašytojo Antano Žilėno dviejų dalių knygos ,,Parubežys ir parubežiniai“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Pasienio policijos 95 metų sukakčiai paminėti, bei autoriaus parengtos parodos ,,Pasienio policija iki 1940 m. pabaigos“ pristatymas.

                             Knygoje pateikiama trumpa Lietuvos kovų istorija po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Daugiausia dėmesio skirta Pietryčių Lietuvos (Utenos baro) parubežio apsaugos istorijai, Pasienio policijos struktūrai ,Pasienio policijos Utenos baro pasieniečiams, garbingai saugojusiems administracinę liniją su Lenkija. Pateikta istorinių faktų apie buvusias karo stovio (kitaip neutralias) zonas, linijas su Lenkija, apie parubežį, nužymėtą šluotomis, kuris tęsėsi nuo Laukstenų (Ignalinos raj.) iki Alkos, esančios tarp Joniškio ir Dubingių (Molėtų raj.), t. y. apie pasienio ruožą, 1924–1939 m. priklausiusį Pasienio policijos Utenos barui.

                             Parubežiui (demarkacinei linijai) su Lenkija saugoti buvo įkurti Alytaus, Ežerėnų (Zarasų), Suvalkų-Marijampolės, Trakų, Ukmergės, Utenos barai. Divizijos kariai – karininkai, puskarininkiai ir kareiviai – buvo perduoti Pasienio policijos barams, vėliau – iki 1940 m. vidurio priklausiusiam Pasienio policijos Švenčionėlių barui.

                             Rengiant knygą surinkta daug medžiagos apie Ignalinos, Molėtų, Utenos, Švenčionių apylinkių kaimus ir miestelius, per kuriuos ėjo administracinė linija. Daug vietos knygoje skirta Pasienio policininkams (parubežiniams) žemiečiams, saugojusiems sieną per visą Lietuvos Pirmosios Respublikos laikotarpį. Surinkta nemažai duomenų bei prisiminimų apie jų likimus per visų okupacijų metus. Knygoje įprasmintas Pirmosios Respublikos lietuvio pilietiškumas, jo kovos su okupantais ir atsidavimas jaunos valstybės stiprinimui.

                             Pirmoje knygos dalyje pateikti kovų su bolševikais ir lenkais Pietryčių Lietuvoje epizodai, sienos su Tarybų Sąjunga ir Latvija nustatymo istorinės aplinkybės. Daugiausia vietos skirta  apie karo stovio (neutralios) zonos, demarkacinės, administracinės linijos apsaugos organizavimą Lenkijos užgrobtose teritorijose, apie Pasienio policijos veikimą iki 1940 m. vidurio. Antroje knygos dalyje skelbiama archyvinių duomenų apie Pasienio policininkus kraštiečius, kurie saugojo sieną ne tik Utenos baro ruože, bet ir kituose Lietuvos pasienio baruose. Daugiausiai dėmesio skirta Utenos baro pasieniečiams. Šioje dalyje pateikti 221 pasieniečio biografiniai duomenys. Remiantis archyviniais dokumentais ir amžininkų prisiminimais nušviesta lenkų okupuoto Lietuvos parubežio  ir parubežyje tarnavusių pasieniečių gyvenimas bei jų likimai. Abi dalys iliustruotos archyviniais dokumentais, anų laikų nuotraukomis, pasieniečių biografiniais duomenimis, amžininkų prisiminimais.

Zarasų krašto muziejuje gegužės 10 d. 14.00 val.,  vyko kraštotyrininko ir rašytojo Antano Žilėno dviejų dalių knygos ,,Parubežys ir parubežiniai“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Pasienio policijos 95 metų sukakčiai paminėti, bei autoriaus parengtos parodos ,,Pasienio policija iki 1940 m. pabaigos“ pristatymas.

                             Knygoje pateikiama trumpa Lietuvos kovų istorija po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Daugiausia dėmesio skirta Pietryčių Lietuvos (Utenos baro) parubežio apsaugos istorijai, Pasienio policijos struktūrai ,Pasienio policijos Utenos baro pasieniečiams, garbingai saugojusiems administracinę liniją su Lenkija. Pateikta istorinių faktų apie buvusias karo stovio (kitaip neutralias) zonas, linijas su Lenkija, apie parubežį, nužymėtą šluotomis, kuris tęsėsi nuo Laukstenų (Ignalinos raj.) iki Alkos, esančios tarp Joniškio ir Dubingių (Molėtų raj.), t. y. apie pasienio ruožą, 1924–1939 m. priklausiusį Pasienio policijos Utenos barui.

                             Parubežiui (demarkacinei linijai) su Lenkija saugoti buvo įkurti Alytaus, Ežerėnų (Zarasų), Suvalkų-Marijampolės, Trakų, Ukmergės, Utenos barai. Divizijos kariai – karininkai, puskarininkiai ir kareiviai – buvo perduoti Pasienio policijos barams, vėliau – iki 1940 m. vidurio priklausiusiam Pasienio policijos Švenčionėlių barui.

                             Rengiant knygą surinkta daug medžiagos apie Ignalinos, Molėtų, Utenos, Švenčionių apylinkių kaimus ir miestelius, per kuriuos ėjo administracinė linija. Daug vietos knygoje skirta Pasienio policininkams (parubežiniams) žemiečiams, saugojusiems sieną per visą Lietuvos Pirmosios Respublikos laikotarpį. Surinkta nemažai duomenų bei prisiminimų apie jų likimus per visų okupacijų metus. Knygoje įprasmintas Pirmosios Respublikos lietuvio pilietiškumas, jo kovos su okupantais ir atsidavimas jaunos valstybės stiprinimui.

                             Pirmoje knygos dalyje pateikti kovų su bolševikais ir lenkais Pietryčių Lietuvoje epizodai, sienos su Tarybų Sąjunga ir Latvija nustatymo istorinės aplinkybės. Daugiausia vietos skirta  apie karo stovio (neutralios) zonos, demarkacinės, administracinės linijos apsaugos organizavimą Lenkijos užgrobtose teritorijose, apie Pasienio policijos veikimą iki 1940 m. vidurio. Antroje knygos dalyje skelbiama archyvinių duomenų apie Pasienio policininkus kraštiečius, kurie saugojo sieną ne tik Utenos baro ruože, bet ir kituose Lietuvos pasienio baruose. Daugiausiai dėmesio skirta Utenos baro pasieniečiams. Šioje dalyje pateikti 221 pasieniečio biografiniai duomenys. Remiantis archyviniais dokumentais ir amžininkų prisiminimais nušviesta lenkų okupuoto Lietuvos parubežio  ir parubežyje tarnavusių pasieniečių gyvenimas bei jų likimai. Abi dalys iliustruotos archyviniais dokumentais, anų laikų nuotraukomis, pasieniečių biografiniais duomenimis, amžininkų prisiminimais.

Gabija Bogušaitė, nuotraukos autorės.