Mūsų gimnazijoje paminėtas poeto Pauliaus Širvio 100-metis. Į šį renginį 1-ų ir 2-ų klasių gimnazistus sukvietė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gitana Kavaliauskaitė. Pasak jos, P.Širvys – įstabi asmenybė, unikalus kūrėjas, savas, savitas, tikras. Sunki našlaičio, samdinio dalia, karo siaubas, užklupęs pačioje jaunystėje, lageriai, pabėgimas, karo randai veide ir sieloje. Ir meilė, kuriai skirta tiek eilėraščių.

Labiau suprasti šio poeto lyriką, gyvenimo vingius padėjo ne tik mokytojos pasakojimai, bet ir drauge su mokiniais sukurtas filmukas. Klausėmės paties P.Širvio skaitomo „Aš – beržas“ įrašo. Po to žvelgdami į skaidres tarsi vartėme poeto fotografijų albumą.

Kadangi muzika, mintis ir jausmas – P.Širvio lyrikos esmė, svarbu jo kūrybą ne tik skaityti, bet ir dainuoti. Tad renginyje poeto eiles savo dainomis įprasmino mūsų gimnazistai – moksleivių ir jaunimo dainuojamosios poezijos festivalio-konkurso „Kai dainai daina atsišauks” dalyviai ir laureatai: Adrija Zavackaitė, Gilmė Dainytė, Diana Boriak, Adomas Mechovičius, Silvija Černiauskaitė. Buvo smalsu išgirsti, kaip dabar jaunimas supranta, perteikia P.Širvio lyriką. „Spygliuotos žvaigždės, spygliuotos akys…”, „Ir mintis po minties veja mintį, negaliu, negaliu nedainuot…” Šias eiles atpažintų daugelis – prasmingas, tyras, širviškas… Ir kol atmenam, kol skaitom, kol dainuojam, tol gyvas P.Širvys mumyse. O tai, manau, reikšmingiausias jo palikimas.

Justė Sipavičiūtė, 1c klasės gimnazistė. Nuotraukos Rimanto Bikulčiaus