Šį kovo mėnesį, kaip ir kasmet, vyksta epistolinio rašinio konkursas (šiais metais jau 52-asis), kurio tema „Įsivaizduok, kad esi superherojus, o tavo misija – visus pasaulio kelius padaryti saugius vaikams. Parašyk bet kam adresuotą laišką, jame paaiškindamas, kokių supergalių reikėtų šiai misijai pasiekti”. Rajoniniam konkurso etapui buvo pateikta 14 darbų iš Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijos, P. Širvio progimnazijos ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos. Rajono lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų komisija, įvertinusi rašinius, 2-ą vietą skyrė mūsų gimnazijos Ia klasės mokinei Kristinai Kazakevičiūtei, kurios darbas dalyvaus šalies konkurso etape. Siūlau perskaityti gražų, nuoširdų savo mokinės darbą.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Renata Žemaitienė
2023 m. sausio 4 d.
Svajonių g. 42, Zarasai
Sveika, mano ištikimiausioji drauge!
Žvelgiu pro langą. Dargana, vėjas blaško medžius… Ir susimąstau, kaip norisi šilumos. Greičiau vasara… Tai yra nuostabiausias metų laikas. Jis man siejasi su poilsiu, ilgomis dienomis, žydinčia ir žaliuojančia gamta, šiluma bei gera nuotaika. Vasarą turiu marias laisvo laiko, todėl galiu važinėtis dviračiu, maudytis, su draugais eiti į žygius, dalyvauti stovyklose. Pramogavimas vasarą neapsieina be pavojų, įvairių nelaimių. Prisiminiau vieną vasaros dieną, kai lauke tvyrojo karštis, saulės spinduliai ryškiai spigino, tiesiog akino, net aš likau namuose. O už lango kieme tokiu karštu oru žaidė vaikai. Jie sėdėjo smėlio dėžėje visiškai vieni, be kepurių… Pamaniau, tokią karštą dieną vaikai gali gauti saulės smūgį ar net perkaisti. Tada prisiminiau dar vieną įvykį, nutikusį praėjusią vasarą, kuris ir paskatino mane būti superheroje bei padėti visus pasaulio kelius padaryti saugius vaikams. Tuomet ir kilo mintis parašyti Tau šį laišką, kurį perskaičiusi, manau, irgi susimąstysi apie vaikų saugumą.
Tai buvo vienos iš mano atostogų prie jūros. Dvelkė gaivus vėjelis. Jūros bangos skalavo smulkiais akmenėliais nusėtą krantą. Po žydrą dangų plasnojo ir krykštavo žuvėdros. Švietė ryški ir kaitri saulė. Maudžiausi, deginausi, tiesiog lepinausi vasaros malonumais. Pakrantė buvo pilna poilsiautojų, paplūdimys – sausakimšas. Laisvos vietos ant smėlio rasti buvo ne taip jau ir paprasta. Kai aplink žmonių masė, visada pastebėsi, kas ką veikia. Kas skaitė knygą, kas tiesiog šildėsi saulėje, kas su mažaisiais žaidė, kas fotografavosi, spardė kamuolį, maudėsi, kas susėdę bendravo. Labiausiai mano dėmesį patraukė vaikai, kurie žaidė kopose su smėliu. Pamačius, kas vyksta, pasidarė graudu. Tėvai su draugų kompanija smagiai leido laiką. Pilstė alų, traukė dūmą. Dar aidėjo virtinė keiksmažodžių ir nešvankių juokelių. O pribėgę vaikai buvo vejami lauk, liepta žaisti vieniems. O juk vaikams reikia laiko pažaisti kartu, kai padedi šalin telefoną, neskiri dėmesio pašaliniams asmenims ir pašalinėms veikloms. Vaikams reikia tiek nedaug, jiems pakanka tiesiog pabūti šalia, statyti iš smėlio pilis su bokštais, pažaisti su kamuoliu ar pašokinėti per bangas susikibus už rankų… Matant tokį vaizdą mane užplūdo emocijos ir aš nusikėliau į prisiminimus. Prisiminiau savo laimingą vaikystę, kai kartu su tėveliais kepdavau smėlio pyragus, išsikasdavau urvus, kur pildavau vandenį ir pliuškendavausi purvo voniose. Dabar, matant mažus atstumtuosius, man taip norėjosi nueiti ir pažaisti kartu. Tačiau aš tądien neišdrįsau. Šis įvykis mane sukrėtė ir aš nusprendžiau bent maža dalelyte prisidėti prie veiklų, dėl kurių pasaulio keliai taptų saugesni vaikams. Ar visada reikia kažkokių ypatingų supergalių? Mano manymu, supergalia – nuoširdus rūpinimasis kitu. Pamaniau, jog nuoširdžiai bendraudama, žaisdama kartu vaikams suteikčiau džiugių akimirkų. Be to, vaikai viską, ką mato, sugeria ir stengiasi atkartoti. Nenuostabu, kad patys tapę tėvais lygiai taip pat elgsis ir su savo atžalomis. Todėl linkiu Tau irgi tapti superheroje bei mylėti, bendrauti, praleisti daug laiko su savo broliais, kad jie jaustųsi ramūs, mylimi, kas jiems suteiks saugumo. Visada žinok, kad nuo Tavo dėmesingumo priklauso, kaip jie jaučiasi. O vidinė ramybė padeda vaikams augti, mokytis, laisvai bendrauti, kurti ir siekti savo tikslų. Visa tai suteikia žmogui saugius ir atvirus pasaulio kelius.
Manau, superherojumi būti labai paprasta. Rami, jauki aplinka, tėvų domėjimasis vaikais, kartu praleidžiamas laikas ką nors veikiant, kalbėjimasis ir girdėjimas, ką sako vaikai, – visa tai suteikia saugumo jausmą. Tikiu, jog taip gyvendami visus pasaulio kelius padarysime saugius vaikams. Taigi supergalios slypi paprastuose dalykuose. Todėl savo supergalias išreiškime nuoširdžiai bendraudami, būdami dėmesingi ir supratingi, o tai sukurs saugesnius pasaulio kelius vaikams.
Tavo draugė Kristina