Turbūt kiekvienas, turintis vaikų ar su jais dirbantis, žino, kaip sunku sudominti Z kartos mokinį. Šiame perteklinės informacijos laike labai sudėtinga sudominti ir literatūra. Pripratę prie minimalių tekstų internete, nenoriai skaito grožinę literatūrą. Turi būti labai lakios fantazijos, šmaikštaus liežuvio ir turėti puikių reklaminių gebėjimų, kad galėtum „užnorinti“ skaityti. Tą mes, lituanistės, ir darome. Kartais į pagalbą pasikviečiame aktorių Raimundą Lukšą. Tai žmogus, gebantis labai raiškiai, įtaigiai ir originaliai pateikti kūrinius. Pamokose, kurias jis veda, komponuojamos ne tik kūrinių ištraukos, bet tekstas „apauginamas“ kontekstu, sudominama išskirtinėmis detalėmis, pateikiama papildomų įdomių faktų, kad kūrinys kalbėtų jaunam žmogui tiesiai į širdį, atrodytų aktualus, reikšmingas visos lietuvių literatūros kontekste.

Šiemet aktorius paruošė pamokas trims grupėms: pirmoje kalbėjo trečių klasių gimnazistams apie Radvilas ir Mikalojų Radvilą Rudąjį šlovinančią „Radviliadą“, antroje – abiturientams ir keliems antrokams apie Justino Marcinkevičiaus sovietmečiu parašytą trilogiją, trečioje Balio Sruogos lūpomis kaip mozaiką dėliojo konclageryje patirtus išgyvenimus.

Nors visuomet atsiranda nenorinčių dalyvauti netradicinėse veiklose, visada atsiranda nepatenkintų, kad griaunama jų įprastinė diena, bet po šio aktoriaus pamokų abejingų nebūna: mokiniai susižavi raiškiu teksto skaitymu, domisi kūrinio istorinėmis aplinkybėmis, rašytojo biografija ar teksto sukūrimo laikmečiu. Vėliau pamokose matome, kad tokiais tekstais rašant rašinį remiamasi vis dažniau. Vadinasi, stengtis ir įvairiais būdais vilioti skaityti verta.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Matijošienė
Nuotraukos autorės