„Laudate Dominum-2023“ giesmių šventė Nidoje ir Juodkrantėje

„Giedokit visos tautos, giedokit Viešpačiui“ – šia Taize giesme jau dvidešimt trejus metus prasideda sakralinės muzikos festivalis-konkursas Nidoje ir Juodkrantėje, kasmet paskutinį gegužės savaitgalį suburdamas giesmę ir muziką mėgstantį jaunimą unikaliame gamtos grožiu Lietuvos kampelyje. Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“  skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į šį festivalį-konkursą atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų. Šį festivalį nuo 2000m. organizavo Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla, o ją 2014m. reorganizavus festivalis ne tik nežuvo, bet dar labiau prasiplėtė: sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčioje. „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“ visus metus laukė ir ruošėsi jau keturioliktai savo gyvavimo istorijoje kelionei į tolimąjį  pajūrį, kur susipažįstame su kitų Lietuvos regionų meno kolektyvais, giedojimo patirtimi praplečiame savo dvasinę pasaulėjautą, bei  reprezentuojame Zarasų „Ąžuolo“ gimnaziją. Tad labai ankstyvą gegužės 27d. rytą tie išrinktieji, kuriems užteko vietos autobuse, po 5 valandų kelionės Klaipėdos Akropolyje užkandę ir pasipildę jau spėjusį pratuštėti maisto bagažą,  žavėjosi išskirtine Neringos gamta. Nidoje mus sutiko renginio koordinatorė Neringa Talmontienė, palydėjusi iki vietos, kurioje apsistojome. Šiemet mūsų nakvyne tapo Neringos gimnazijos dailės kabinetas. 

Šeštadienio festivalio-konkurso programa prasidėjo bendra dalyvių repeticija Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje. Po jos vyko kolektyvų pasirodymai, išsiskiriantys dalyvių gausa, pritariančių instrumentų įvairove, kūrinių sakralumu. Mūsų programoje šiltai klausytojų sutiktos ir plojimais įvertintos buvo dvi dainos: Roko Radzevičiaus „Dievas davė“ iš roko operos „Jūratė ir Kastytis”, bei Andriaus Kulikausko „Ateina Dievas“.  Šv. Mišias, kurių metu giedojo jungtinis dalyvių choras, aukojo Nidos klebonas Rimvydas Adomavičius. Didžiulėje minioje giedančių šventės dalyvių, atvykusių iš įvairiausių ir tolimiausių šalies kampelių, apėmė vieningumo jausmas, buvo gera jaustis šios bendruomenės dalimi. Vakare oras pasitaikė nuostabus, nuotaika visų – puiki, tad neskubėjome traukti miegmaišių: mėgavomės vakarėjančio Nidos uosto panorama, aplankėme  jūrą. Nulydėję saulę, pasidžiaugę klastingai kojas besitaikančiomis sušlapinti bangomis, užpildę socialinius tinklus naujais neabejotinai unikaliais vaizdais, grįžę į naktinės dislokacijos vietą susėdome ratu, ir Austėjai bei Emilijai akomponuojant, dainavome tol, kol baigėsi mūsų balsai.

Nakčiai neprailgus, sekmadienį kilome anksti – repetavome, puošėmės ir ruošėmės festivalio-konkurso antrajai dienai. Pernai lankėmės Raganų kalne, stebėjome kormoranų gyvenvietę, o šiemet pakeliui į Juodkrantę užsikorėme ant Parnidžio rago, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Kuršių marias, gėrėjomės Negyvosiomis kopomis, besidriekiančiomis Naglių gamtos rezervate Kuršių nerijoje, tarp Pervalkos ir Juodkrantės.

„Laudate Dominum-2023“ festivalio-konkurso uždarymas vyko Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, mat katalikų bažnyčios Juodkrantėje nėra, todėl tikėjimo broliai draugiškai dalinasi viena šventove. Prieš Šv. Mišias vykusiame koncerte klausėme kitų ir giedojome patys, o po Šv. Mišių, sveikinimų, pasikeitimo atminimo dovanėlėmis ir padėkų įteikimo, visi dalyviai sustojome šalia Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios bendrai nuotraukai, ir nors organizatoriai kvietė pasilikti puodeliui arbatos, mes išskubėjome – laukė ilga kelionė namo. Piktnaudžiaudami vairuotojo geraširdiškumu, dar užsukome į šalia Klaipėdos esantį ,,Mini zoo“, kur niekada nenusibosta ne tik pasigrožėti, bet ir patiems pamaitinti  įvairius pažįstamus ir nelabai pažįstamus gyvūnus. 

Žinome, kad be gimnazijos vadovų supratingumo ir pagalbos šios kelionės nebūtų, tad už galimybę sudalyvauti respublikiniame renginyje, vienybės giesmėje tradicijos tęstinumą,  prasmingai praleistą savaitgalį prie jūros esame dėkingi Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos direktoriui R. Bikulčiui.  

Muzikos mokytojas Gražvydas Gasparavičius, nuotraukos autoriaus