Širvynėje minėjome visų poetą

Poeto Pauliaus Širvio 100-ajam jubiliejui šiemet skiriama daugybė renginių. Vienas jų rugpjūčio 29 d. kvietė į Degučius, poeto tėviškę. Ne, ne Zarasų krašto Degučius, o tuos, kurie netoli Aleksandravėlės, Rokiškio rajone. Juk poeto vaikystėje gyventa ir Dusetų, ir Rokiškio krašte. Tačiau neverta savintis, kuriam kraštui poetas priklauso daugiau, juk P.Širvys – savas, savitas – visų poetas. Visų, kurių sielose ir lūpose žydi tikras jausmas, nesumeluotas žodis, kone liaudies dainomis virtę P.Širvio eilėraščiai. Tad kasmet jo talento gerbėjai renkasi į Širvynę – prisiminti, pasiklausyti poetų, aktorių, muzikantų, ir vėl veriasi P.Širvio lyrikos gelmės.

Šiemet Širvynė sulaukė daugybės renginio dalyvių ir žiūrovų. Dalyvavo ir būrelis Zarasų „Ąžuolo” gimnazijos mokinių, absolventų ir mokytojų. Ošiant nuo 1972 m. vis sodinamiems beržams, P.Širvio tėviškėje šalia jam skirto akmens savo eiles, dedikuotas poetui, skaitė literatai, dainas atliko bardai. Naujai įvairių atlikėjų lūpose suskambo P.Širvio lyrika – jaunystės, meilės, karo dainos. Savo pasirodymais nudžiugino ir Silvija Černiauskaitė, Adomas Mechovičius, Gilmė Dainytė ir Rugilė Staskevičiūtė – šie mūsų šaunieji gimnazistai, vadovaujami muzikos mokytojo Gražvydo Gasparavičiaus, ir vasaros atostogų metu kūrė, repetavo, ruošėsi P.Širvio jubiliejui skirtiems renginiams.

Kiekvienas Širvynės šventės dalyvis galėjo nutapyti po lapelį P.Širvio beržui – buvo kuriamas improvizuotas paveikslas. Norintieji vaišinosi žuviene, nes atsiminimuose apie poetą išlikę: Paulius mėgo sriubą, Sartus ir jūrą. Vakarėjant jaukiai suliepsnojo laužas, ir nei rudenėjančio rugpjūčio vakaro vėsa, nei lietus neišbaidė žiūrovų – Širvynėje sklandė širviškas ilgesys, ir dar ilgai netilo eilės bei muzika.

Gitana Kavaliauskaitė, nuotraukos autorės