Tęsdami straipsnių apie kelionę į Strasbūrą seriją, pasakojame, kad lapkričio 15-osios anksti ryte jau keliavome Vokietijos link , kur pietuose, Alpių papėdėje, yra įsikūrusi karalių vasaros rezidencija – Noišvanšteino pilis. Atrėjome prie Alpių, pro langus vėrėsi nuostabūs vaizdai. Prieš apsilankymą pilyje pasivaikščiojome nuostabiame Fuseno miestelyje. Prie upės, Alpių paplėdėje įsikūręs miestas žavėjo ramybe, spalvomis, smaragdine upelio spalva ir snieguotomis kalnų viršūnėmis.
Norėdami apsilankyti gražiausia laikomoje Vokietijos pilyje, turėjome užkopti į nemenką kalną. Noišvanšteino rezidenciją statė, bet nebaigė Liudvikas II – karalius, vyresnysis brolis, nuo pat vaikystės turėjęs lakią vaizduotę, statęs žaislines pilis, įsteigęs mažą teatrą pilyje ir kūręs istorijas su mažuoju broliu. Kadangi tėvų meilės Liudvikas nejautė, o tėvas mirė dar Liudvikui esant jaunam, jis tapo labai uždaras ir sostą paveldėjo neturėdamas daug valdymo žinių. Tapęs Bavarijos karaliumi, labai stengėsi gerai vadovauti, bet jam nesisekė, tad dėmesį nukreipė į meną. Jo gyvenime labai didelę rolę suvaidino Vagneris – muzikantas, kurį į pilį Liudvikui pavyko pasikviesti padovanojus prabangų žiedą, padengusį Vagnerio skolas. Vagneris toliau kūrė Noišvanšteino pilyje, o Liudvikas II jį finansiškai rėmė. Manyta, kad Liudvikas jam jautė stiprius jausmus.Nors Vagneris kišosi į Liudviko II politinius reikalus ir nebijodavo jo įžeisti, jų santykius nutraukė tai, kad Liudvikas II sužinojo, jog Vagneris sukūrė šeimą. Net ir po išsiskyrimo Liudvikas II vis tiek padenginėjo visas Vagnerio skolas. Senstant Liuvikas II pradėjo tukti, vis labiau linko į vienišumą, taip ir nesusituokė. Galiausiai be jokio pagrindo buvo laikomas silpnapročiu, suimtas ir įkalintas kitoje pilyje. Netikėtai rastas ežere plūduriuojantis su kartu pavaikščioti išėjusiu daktaru. Dar būdamas gyvas, Liudvikas Noišvanšteino pilį statė pagal savo projektus ir skonį, rėmėsi Versalio pavyzdžiu, nes be galo mėgo Prancūziją. Kadangi mėgo pasakas ir legendas, pilies interjerą puošia jų motyvai, taip pat viduje yra įrengtas dirbtinis urvas. Pilyje gausu religinių, orientalistinių architektūros detalių, nes Liudvikas II buvo religingas žmogus. Pilyje netrūksta ir naujų tuometinių išradimų: nuleidžiami tualetai, telefonas, šildymas, elektriniai skambučiai. Išsiskiria karaliaus miegamasis, nes tai vienintelis gotikinis kambarys visame pastate. Kadangi gulbė buvo mėgstamiausias Liudviko II gyvūnas, pilis dekoruota ir gulbės motyvais. Noišvanšteino pavadinimas taip pat susideda iš šio žodžio. Būtent šioje išvaizda ir šalia jos esančiu kraštovaizdžiu pritrenkiančioje pilyje Liudvikas II praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Beje, Liudvikas II pastatė pilį sau pačiam, po mirties prašė ją sunaikint.
Austėja Matijošiūtė, jaunoji projekto MEPA ambasadorė, Nuotraukos Daivos Matijošienės ir Samantos Račkauskaitės
