Su meile gamtai ir poetiniam žodžiui

Vasara prasidėjo, tačiau vasariški orai neskubėjo pamaloninti saulės spinduliais, galbūt daugelis dar vis neatsitraukia nuo kompiuterių, neišeina į gamtą pasiklausyti medžių ošimo ar net akis į akį susidurti su rečiausiais miško gyventojais, pastebėti ir pačių mažiausių gyvybės formų, kurios vos matosi samanų paklotėje. Visgi vasariškos gaivos, gamtos grožio Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos 3b klasės bei Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų kasdienybei dovanojo Bronius Šablevičius – iš Ignalinos krašto pasisvečiuoti atvykęs mokslininkas biologas, literatas, gamtininkas publicistas, gamtos fotografas.

Susitikimo – integruotos pamokos metu klausėmės gamtininko Broniaus Šablevičiaus paskaitos, kuri auditoriją sudomino savo įvairiapusiškumu bei naujų žinių gausa. B. Šablevičius temines paskaitas skaito ir Ignalinoje, klausytojai gali pasigilinti į konkrečias gamtos formas, pavyzdžiui, laukinių orchidėjų rūšis, kurioms tyrinėti biologas paskyrė apie trisdešimt metų ir iki šiol negali liautis jomis žavėjęsis. Gamtininkas demonstravo savo fotografijas, žinoma, susietas su įvairiomis organizmų karalystėmis: gyvūnais, augalais, grybais. Nuo 1977 m. iki šiol B. Šablevičius dirba Aukštaitijos nacionalinio parko administracijoje, 1977-1999 m. jis buvo parko mokslinis bendradarbis, vyriausiasis mokslo darbuotojas. Visi praleisti metai gamtos apsuptyje mokslininkui leido iš arčiau pažvelgti į rečiausias gyvybės formas. Tai nebuvo darbas, kaip sako B. Šablevičius, gamtos tyrinėjimas tapo jo gyvenimo būdu. Gamtininkas prisimena žymaus kinų mąstytojo Konfucijaus pasakytus žodžius: „Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti.“ Iš tiesų, biologas gali didžiuotis svaria darbo patirtimi ne tik nacionaliniame parke, bet ir Lietuvos ornitologų, entomologų bei biologinės įvairovės draugijose. Bėgant metams gamtininkas tyrinėjo įvairių organizmų gyvenseną, jų įstabų prisitaikymą prie nuolat besikeičiančių gamtos sąlygų bei atrado rečiausias jų rūšis, pavyzdžiui, aukštųjų džioveklių plantaciją.

Savo pasakojimus apie grybus, augalus, paukščius gamtininkas iliustravo asmeninėmis fotografijomis, kuriose buvo matyti dėmesį prikaustantys spalvų deriniai, tikri gamtos stebuklai. Pats B. Šablevičius pastebi ne tik organizmų įvairovę, bet ir jiems suteiktų pavadinimų autentiškumą: orchidėjos – vyriškoji gegužraibė, klumpelė, tamsialapis skiautalūpis, belapė antbarzdė ir kt. Daugelis demonstruotų fotografijų susietos ir su Zarasų kraštu. Viena tokių vietų – tai Samavo ežeras, esantis Zarasų rajone. Šis ežeras gamtininką-fotografą pritraukė vienu rečiausių Lietuvos paukščių (jų Lietuvoje išlikę tik apie 50 porų) rūšimi – tai erelis žuvininkas. Norint fotoaparatu užfiksuoti šį sakalinių paukščių būrio atstovą, teko nakvoti ežero pakrantėje. Tačiau gamtininkas pastebi, kad reikia gėrėtis ne tik ištaigingomis plunksnomis ar dainingu paukščių čiulbesiu, bet ir mūsų neretai pamirštama grybų karalyste. Čia taip pat gausu neįprastų rūšių pavadinimų, pavyzdžiui, grybai žvaigždulis, kopūstgalvis. Biologas aptarė ir šiuolaikinėje visuomenėje aktualią aplinkosaugos, ekologijos temą. Pasak B. Šablevičiaus, grybai neatsiejama ekosistemos dalis, itin svarbi miškui, su kurio augmenija grybai susieti požeminiu mitybos tinklu, tad net nevalgomų grybų nevalia spardyti kaip nereikalingų. Nederėtų pamiršti, kad augalų, grybų karalystės ir šiais laikais vertinamos medicinos srityje dėl savo gydomųjų savybių, to pavyzdys grybas – tikrinis blizgutis, kurį japonai iki šių dienų augina pramoniniu būdu gydymo tikslams.

Tai tik dalis susitikimo metu aptartų temų. Tiek TAU nariai, tiek gimnazistai buvome įkvėpti Lietuvos gamtos grožio, kurį mums atskleidė svečias. Na, o tie, kurie susidomėjo tam tikra augalo, gyvūno ar grybo rūšimi, savo smalsumą gali patenkinti skaitydami B. Šablevičiaus parengtas ir išleistas knygas: „Pelėdos ir plėšrieji paukščiai“, „Erelis žuvininkas“, „Retieji augalai: Aukštaitijos nacionalinis parkas“ bei pasinerti į gamtos įkvėptą poeziją: „Lyg žemuogės ant smilgos šiaudo“, „Jei laimingai nubusiu“, „Mudviejų vakaras“ ir kt. Beje, susitikimo metu skambėjo B. Šablevičiaus eilėraščiai, buvo surengta jo leidinių paroda.

Už integruotos pamokos-paskaitos organizavimą esame dėkingi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Gitanai Kavaliauskaitei bei pamokos svečiui Broniui Šablevičiui ir TAU  vadovei Nadieždai Matušovai.

Silvija Černiauskaitė, 3b klasės Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokinė. Nuotraukos Gitanos Kavaliauskaitės ir Algimanto Navicko